Putplasčio audinio formavimo procesas yra pagrindinis procesas, kurio metu putplasčio korpusas ir jo paviršiaus audinys paverčiamas stabilia, funkcionalia kompozicine struktūra. Tai apima putplasčio formavimą, audinio išankstinį apdorojimą, kompozitų apdorojimą ir apdailą. Jo tikslas – pasiekti sinergetinį efektą tarp elastingos putplasčio amortizatoriaus ir audinio paviršiaus tekstūros, tiksliai kontroliuojant procesą, sukuriant gatavą gaminį, kuriame dera mechaninis stiprumas, patogus prisilietimas ir estetinė kokybė, atitinkanti įvairius avalynės, aprangos, namų apstatymo, medicinos prietaisų ir pramoninės apsaugos įrangos poreikius.
Putų formavimas yra pirmasis formavimo proceso žingsnis. Pasirinkimas tarp liejimo ar nuolatinio liejimo pirmiausia priklauso nuo medžiagų sistemos ir gaminio eksploatacinių savybių reikalavimų. Formuojant į iš anksto suformuotą formą įpurškiamos putojančios medžiagos, pvz., poliuretanas arba polivinilo alkoholis. Dėl kaitinimo arba cheminės reakcijos medžiaga plečiasi ir sukietėja, todėl susidaro tam tikro storio ir kontūro blokinės putos. Šis procesas tinka mažoms-partijoms, kelių-specifikacijų arba sudėtingų-formų gaminiams, todėl galima tiksliai valdyti vietinį tankį ir struktūrinę morfologiją. Nepertraukiamas liejimas apima žaliavų tolygų ekstruziją ant judančios konvejerio juostos naudojant putojimo mašiną, o po to kietinamas džiovinimo tunelyje, kad susidarytų ilgi putplasčio ritiniai. Šis metodas tinka didelio masto homogeninei gamybai ir palengvina nuolatinį darbą tolesniuose laminavimo procesuose. Formuojant labai svarbu griežtai kontroliuoti temperatūrą, slėgį, reakcijos laiką ir putojančio agento santykį, kad būtų išvengta netolygios ląstelių struktūros, susitraukimo deformacijos ar sumažėjusio atsparumo.
Išankstinis audinio apdorojimas yra būtina sąlyga veiksmingam putplasčio ir audinio sukibimui. Norint pašalinti nešvarumus, stabilizuoti matmenis ir optimizuoti paviršiaus energiją bei sukibimo savybes, audiniams, sudarytiems iš skirtingų pluoštų, reikia nulipdyti, rafinuoti, kaitinti arba chemiškai modifikuoti. Pavyzdžiui, poliesterio audinių paviršiaus šiurkštumas gali būti pagerintas sumažinus šarmą, sustiprinant mechaninį blokavimą; medvilniniai audiniai gali būti apdailinami šviesia derva, siekiant pagerinti atsparumą vandeniui ir raukšlėms, taip apsaugant nuo deformacijos ar susisluoksniavimo laminuojant ir apdorojant{2}}. Pirminio apdorojimo vienodumas tiesiogiai veikia tarpsluoksnių sukibimo stiprumą ir gatavo produkto lygumą.
Laminavimo apdorojimas yra pagrindinis putplasčio audinio formavimo etapas. Įprasti procesai apima klijavimą, karštą presavimą ir susiuvimą. Klijavimo procesas apima putplasčio ir audinio sluoksniavimą, padengimą aplinkai nekenksmingais klijais, o po to sukietėjimą tam tikroje temperatūroje ir slėgyje naudojant volelius arba plokščią vulkanizavimo mašiną. Šis metodas tinka įvairiems medžiagų deriniams, tačiau reikia atidžiai kontroliuoti klijų sluoksnio storį ir vienodumą, kad nepakenktų kvėpavimui ir minkštumui. Karšto -presavimo procese naudojamas nedidelis putplasčio paviršiaus tirpimas ir audinių pluoštų susipynimas, todėl nereikia naudoti išorinių klijų ir užtikrina puikų ekologiškumą. Tačiau norint išvengti putų subyrėjimo ar audinio išdegimo, reikia tiksliai kontroliuoti temperatūrą, slėgį ir laiką. Siuvinėjimo procese naudojamas adatų perforavimas arba siuvimo mašina, kad mechaniškai supainiotų audinį ir putas, suformuojant kompozitą, turintį ir sukibimo stiprumą, ir kvėpuojančius kanalus. Tai tinka didelio-tempimo ir plyšimo-pramoninėms apsauginėms priemonėms. Norint apsaugoti putplasčio elastingumą, būtina kruopščiai nustatyti adatos pradūrimo gylį ir dygsnių tarpus.
Apdaila ir formavimas suteikia putplasčio audiniui galutinę formą ir funkcines savybes. Paviršiaus tekstūrą ir vietinį oro pralaidumą galima reguliuoti įspaudus arba perforuojant lazeriu, kad būtų pagerinta estetika ir našumas. Antibakterinės, priešgrybelinės, antipireninės ar vandeniui atsparios dangos gali būti padengtos paminkštinimu arba purškimu, kad būtų padidintas prisitaikymas prie aplinkos. Jei reikia, norint pagerinti lytėjimo pojūtį ar barjerines savybes, galima atlikti paviršiaus šiurkštinimą arba laminavimą. Galiausiai, tiksliai pjaunant šaltu arba karštu peiliu pasiekiamos norimos specifikacijos ir forma, o kraštai apipjaustomi, kad nesusidėvėtų.
Kokybės kontrolė palaikoma viso liejimo proceso metu, įskaitant putplasčio tankio ir porų dydžio analizę, tarpsluoksnių nusilupimo stiprumo bandymus ir atsparumo bei oro pralaidumo vertinimą, kad būtų užtikrintas stabilus galutinio gaminio veikimas.
Apibendrinant galima pasakyti, kad putplasčio audinio formavimo procesas, pagrįstas putplasčio formavimu ir derinamas su audinių išankstiniu apdorojimu, sudėtiniu apdirbimu ir apdaila, užtikrina struktūrinį stabilumą, funkcinį užbaigtumą ir kontroliuojamą kokybę, naudojant kelių{0}}procesų sinergiją ir optimizuojant parametrus, o tai užtikrina patikimą gamybos palaikymą įvairiose{1}}pramonės srityse.
